Lietuvių kalba – didžiulis turtas, kurį sukrovė mums dešimtys anksčiau gyvenusių kartų. Mūsų šventa pareiga – tą turtą išsaugoti, pagausinti ir perduoti būsimoms kartoms. Didelis vaidmuo čia tenka lietuvių (gimtosios) kalbos mokytojui. Mokykloje dirba lituanistės: R. Šalkauskienė, A. Kiesienė, L. Kulienė, L. Stelingienė, E. Bėrontienė. Mokytojos savo idėjinius, kūrybinius, sumanymus aptaria metodikos grupėje.
Bendriausia gimtosios kalbos kaip dalyko paskirtis – išugdyti asmens komunikacinę (lingvistinę, literatūrinę, kultūrinę) kompetenciją, sudarančią prielaidas kiekvieno moksleivio visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai pažintinei, profesinei bei visuomeninei veiklai. Ugdymo kryptį šiandien keičia nauji didaktinių nuostatų akcentai: ankstesnį orientavimąsi į žinias dabarties pedagogika kreipia gebėjimų, praktinio žinių taikymo, mokymo(-si) motyvų ir ryšių su tikrove stiprinimo link. Šiandien, visuomenė modernėja, ugdyti literatūros skaitymo kompetencijas nėra lengva. Tačiau pagrindinio ugdymo patikrinimo puikūs rezultatai atspindi mokytojų nuoširdų ir sąžiningą darbą, gebėjimą dirbti šiuolaikiškai.
Įgytas žinias ugdymo proceso metu mokiniai sėkmingai pritaiko popamokinėje veikloje. V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokiniai pasiekę nemažai puikių rezultatų lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje (R.Šalkauskienė), meninio skaitymo (E.Bėrontienė), epistolinių rašinių konkursuose (E. Bėrontienė, R. Šalkauskienė). Mokiniai aktyviai dalyvauja projekte "Kalbų kengūra" (A.Kiesienė, L.Kulienė, R.Šalkauskienė), mokyklos renginiuose.
Gimtosios kalbos ugdymas yra glaudžiai susijęs ne tik su asmenybės formavimusi, bet ir su tautinio identiteto raida. Todėl lietuvių kalbos mokytojos ugdo pagarbą gimtajam žodžiui ir tautos kultūrai, padeda moksleiviui suvokti save kaip tautos kultūros tęsėją ir puoselėtoją.
