« Grįžti atgal    Spausdinti

Turistinis judėjimas Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje (anksčiau vidurinėje) mokykloje pagreitį įgavo 1998 metais, kuomet mokyklos moksleiviai kartu su mokytoju Egidijumi Šalkauskiu prisijungė prie Lietuvos Sveikuolių sąjungos  vykdomos programos „Laimės žiburys“. Nuo tada ir pradėjom... Visus metus ruošdavomės didžiajam estafetiniam bėgimui iš Palangos į Anykščius. Todėl pradėjom netradiciškai keliauti. Lietuvoje nė vienas nekeliavo taip, kaip darė V.Jurgučio mokyklos moksleiviai - lankė įvairius miestus, vietoves, turistinius objektus ... bėgte. 2000- 2004  metais moksleiviai kasmet perbėgdavo lietuviškąją Kuršių nerijos dalį finišuodami ant Parnidžio kopos Nidoje. Kai 2006 metais baigėsi „Laimės žiburio“ programa, mąstėme, tai kur dabar bėgdami turistausime...

Ir nurimome bėgiodami, kol vėliau mus „atrado“ dviračiai - 2006 metais buvo įvykdyta trijų dienų daug fizinių jėgų pareikalavusi  „fiesta“: tai įspūdinga 170 km kelionė po Žemaitiją „Palanga - Kretinga - Gondingos piliakalnis - Plungė - Plateliai - Mosėdis - Lenkimai - Darbėnai - Palanga“, atlikti kiti daug įspūdžių sukėlę žygiai dviračiais („Dviračiais per Kuršių neriją“, „Palanga - Rucava - Papė - Nida - Šventoji - Palanga“).  2005 metais savo jėgas išbandėme ir pėstute, dalyvaudami respublikinėje turiadoje „Ten, kur Venta“, kur su šimtais bendraminčių iš įvairių Lietuvos vietovių ilgiau nei savaitę keliavome po Žemaitiją.  Nuo to laiko kasmet dalyvaujame vasaros respublikinėse turiadose. O belaukdami vasarų dalyvaujame ir respublikinėse rudens, žiemos ir pavasario jaunųjų turistų stovyklose (įsimintiniausios - Šiauliuose, Visagine, Daugpilyje, Plungėje, Širvintose, Kėdainiuosee). Nepamirštame pėsčiomis „paspraigyti“ ir Lietuvos - Latvijos pajūriu (Bernati - Papė - Palanga; Klaipėda - Karklė - Palanga;  „Tarp dviejų tiltų“: Palanga- Šventoji).  Susitvarkėme su išbandymais ir Saremos saloje (Estija) 2008 metais. O dar kiek trumpųjų (10-15 km ) žygių atlikta...

2007 metais ryžomės iškišti nosį į užsienį - visą savaitę naršėme Krymo pusiasalį... Ir kai užkopę į Ai Pietri viršukalnę pamatėme Jaltos miestą, prigludusį prie Juodosios jūros pakrantės, likome užsikrėtę... kalnų virusu. Dar tais pačiais metais Naujuosius metus sutikome Karpatų kalnuose Vakarų Ukrainoje, įkopdami į Makovicos ir Javerniko viršukalnes, 2010 metų vasarą įkopėme į aukščiausią Ukrainos viršukalnę - Goverlą (2061m).

2005 metais po didžiulių liūčių susižavėjome upių, upelių, ežerų  vandeniu - pradėjome lipti į  kanojas, baidares, valtis. 2005 m. dalyvavome bendrame Lietuvos - Latvijos projekte „Bartos upe žemyn“, trejus metus dalyvavome plaukime baidarėmis Lėvens upe (Kupiškio rajone), 2006 metais valtimis perplaukėme 10 Aukštaitijos ežerų, daugiau nei pusšimtį kilometrų per vieną dieną mojavome irklais Šventosios upe (Aukštaitija), šokinėjome per slenksčius Minijos upėje ir absoliučiai žinome visus vingius savojoje Šventosios upėje...

Į ateitį žiūrime optimistiškai ir toliau keliaujame, nenurimstame - kelionėse iš naujo gimstame...