Popamokinėje veikloje geriausiai išryškėja mokinių muzikiniai polinkiai, gebėjimai, atsiskleidžia talentai, sudaromos sąlygos moksleivių koncertinei, konkursinei veiklai. Dainavimas labai padeda mokyti kalbos, taisyklingos tarties ir artikuliacijos. Sulėtintas garsų tarimas, dainavimas tęsiamais tonais, vokalizacija, meninis fonas - visa tai turi didelės įtakos ir mokant tarti atskirus skiemenis, žodžius, taisant vaikų kalbos defektus, apskritai kalbos intonacijai, jos gražiam skambėjimui. Didžiulis žmogaus turtas yra jo balsas. Dainavimas jį ypač lavina, stiprina kalbos padargus, dainuodamas žmogus giliau ir tasyklingai išmoksta kvėpuoti. Dainuojančio žmogaus balsas ne toks jautrus ligoms, rečiau kimsta, skamba maloniau. Mokydamasis dainuoti, vaikas ne tik lavina balsą, bet ir muzikinę klausą, atmintį, išsiugdo dainavimo poreikį, išmoksta pakankamo skaičiaus įvairaus žanro ir turinio dainų, išmoksta skirti muzikines vertybes, ugdo savo muzikinį skonį, ugdo poreikį nuolat lavintis, kūrybiškai mąstyti, muzikine patirtimi įsitraukia į visuomenės gyvenimą, muzikinę ir bendrąją kultūrą bei ją kelia.
